Jeigu vestuvės keliamos pagal liaudies papročius

Jeigu vestuvės keliamos pagal liaudies papročius, jaunajai tiktų puokštė iš pievų ar paprasčiausių darželio vienmečių

Nors pas mus nepopuliarios apvalios puokštės, bet vestuvėse, keliamose pagal liaudies papročius, tokios puokštės, sudarytos iš pievų ar vienmečių gėlių, harmoningai įsijungtų į visą aplinką.

Tokią puokštę renkame į kairiąją ranką. Ją pradedame nuo aukščiausių žiedų ir ratu, vis žemyn, bet neankštai, o lengvai, ažūriškai, žiedą dedame prie žiedo (juos atsukame priekį, o ne puokštės vidų), kur ne kur tarp žiedų įdedame varpinių augalų (dekoratyvinių miežių, smilgų) taip, kad jie iškiltų virš žiedų. Varpiniai augalai gali būti puokštės viduryje ir jos išorėje. Tokia puokštė bus rutuliška. Surinktos puokštės žiedkočius surišame rankų darbo mezginiais, kurių galai paliekami ilgi ir laisvi.

Rūtos jaunosios nuomete — romantiškas, subtilus papuošalas. Kadaise Maironis rašė:

Kai galvą kaišysi, įsek tu rūtelę!

Meiliausias papuošalas — rūta žalioji:

Su jąja prisiekia mylėti jaunoji…

Būtų gerai, jei ir jaunojo atlapą įsegtume ne dirbtinę gėlę, o porą meniškai sukomponuotų žiedelių, rūtos šakelę.

Meniškai sukomponuotos svočios, pamergių puokštės visą šventinę palydą darys iškilmingesnę, puošnesnę.

Reikėtų atsisakyti tradicijos puošti naujametinę eglę. Tam tikslui išnaikinama daugybė medžių. Be to, mažuose butuose ankštoka, ir pastatyti eglę dažnai tiesiog nėra kur. Namuose daug patogiau papuošti eglės šaką. Ją galima pritvirtinti prie sienos — pamerkti didelėje statomoje ant grindų vazoje ar sukurti iš jos kompoziciją ant stalo.

Pagrindinės naujametinės kompozicijos formos — asimetrinės ir simetrinės. Simetrinės kompozicijos pagrindinis motyvas geometriniame centre. Abiejose pusėse komponuojami vienodų spalvų ir formų elementai. Asimetrinė kompozicija laisva. Joje pagrindinis elementas komponuojamas šone. Kompozicija turi būti stabili, antraip ji gali apvirsti. Asimetrinės kompozicijos visada patrauklesnės.

Žiūrint, kokia medžiaga naudojama kompozicijai, ji gali būti linksma, nuotaikinga, šilta (šviesūs tonai) ir rimta, šalta, sunki (tamsūs tonai). Pagrindiniai elementai — spygliuočių šakos, žvakės. Tai Naujųjų metų simbolis. Papildomi gyvos ir sausos gėlės.

Šventinio stalo kompozicijai galima imti plokščią stiklinę, metalinę, porcelianinę lėkštę, ovalų ar apvalų dubeni. Kompozicija neturi būti aukšta, bet iš visų pusių vienodai graži. Jeigu ją numatoma statyti kampe ant stalelio, ji daroma aukštesnė, vienpusė. Pagrindas kompozicijai gali būti bet kuri miško medžiaga: žievė, kerplėša, įdomios šakos, šaknys, medžio kempinė, ragai, kamieno nuopjova ir net šulinio forma sudėlioti bei sukalti keturi eglės šakos gabalėliai. Žvakių skaičius nesvarbu. Plonų gali būti daugiau, storų užtenka vienos. Žvakės reikia derinti prie turimos šakos ir samanų. Pavyzdžiui, melsvos žvakės gerai dera prie sidabrinės eglaitės šakos ir pilkų samanų. Apskritai eglė — pagrindinis naujametinis simbolis, bet komponavimui tinka ir dekoratyvios pušies, kedro, tujos šakos. Žvakės ir šakos turi būti taip sukomponuotos, kad nekiltų gaisro. Kaip papildomas elementas prie eglės šakos gali būti maumedžio šaka su kankorėžiais, įvairios šakelės su uogomis, dekoratyvinių česnakų žiedynai.

Gėlių siena šiais laikais vestuvėse neatsiejamas dalykas.

Reklama

Replikarai – originalaus automobilio kopija

Dabar JAV, Brazilijoje, Anglijoje yra nemažai nedidelių privačių automobilių firmų, rankiniu būdu gaminančių replikarus — antruoju ir trečiuoju mūsų amžiaus dešimtmečiais garsėjusių sportinių automobilių „Mercedes-Benz K-120/180″, BMW-328, „Jaguar-SS100″, „Bugati 35″ , „Oburn-851″, „Morgan 4/4-1600″ ir kitų kopijas. Ir vis dėlto šios kopijos nuo originalų gana smarkiai skiriasi: pakeisti automobilio gabaritai ir proporcijos, daugelio išorės detalių forma ir, be jokios abejonės, — medžiagos, gamybos technologija. Pavyzdžiui, replikarų „Avallone-11″ (Brazilija); „Glassik-A“ (JAV) kėbulai visiškai tiksliai pakartoja senųjų automobilių MG-TD bei „Ford-A“ stilių ir išorės bruožus, tačiau jie pa-gaminti iš stiklo plasto, apdorojant jį pačiais naujausiais technologiniais metodais. Replikarai turi galingus šiuolaikinius variklius, transmisiją, ratų pakabą ir kt. Mat gaminti tokius pat kaip originalo variklius ir transmisiją ekonomiškai neapsimoka, todėl šiandien: visiems, net pačiomis mažiausioms serijomis gaminamiems replikarams, panaudojami masinės gamybos automobilių ,mazgai ir agregatai, išskyrus kėbulą, kuris gaminamas specialiai.

Kadangi replikarai gaminami daugiausia rankiniu būdu, jų išleidžiama nedaug: Štai viena iš stambiausių replikatų firmų „Lafer S. A. (Brazilija) per metus pagamina vos 700-800 automobilių. Be to, daug rankų darbo reikalaujantis automobilis brangesnis negu pagamintas fabrike. Replikaras kainuoja beveik dešimt kartų brangiau negu masinės gamybos automobilis.

Tačiau brangūs ir sunkiai pagaminami replikarai seniai pelnė pripažinimą ir automobilių mėgėjų susižavėjimą. Dabar keliasdešimt įvairių Anglijos, Brazilijos, Olandijos, Italijos, JAV, Prancūzijos, Šveicarijos automobilių firmų kasmet pasiūlo pirkėjams po kelis tūkstančius replikarų.

Automobilių supirkimas Šiauliuose ir ne tik tais.

Dabar ypač mėgstami replikarai, kopijuojantys XX a. pradžios (1900-1910 metų) automobilių modelius.

Mūsų šalies automobilių pramonė serijomis replikarų negamina, tačiau pavienių senesnių modelių automobilių kopijų neretai pagaminama kino studijų užsakymu. Laisvalaikiu replikarų pagamina konstruktoriai mėgėjai, pavyzdžiui, maskvietis mechanikas S. Grigorianas pasigamino pirmojo 1898 m. laidos „Fiato“ kopiją. Beje, šis S. Grigoriano replikaras taip pat „vaidino“ ne viename kino filme. Jam talentingasis mėgėjas panaudojo daug šiuolaikinio automobilio detalinų ir mazgų: „Moskvič 407″ varikli, pavarų dėžę, užpakalini tiltą ir kt., motociklo „Ural“ padangas.

Esama replikarų ir tikrąja to žodžio prasme. Tai automobiliai, visiškai pakartojantys savo originalius pirmtakus. Jie dažniausiai gaminami muziejams. Tikslias pirmųjų automobilin kopijas savo muziejuose turi pasigaminusios Čekoslovakijos „Tatros“ ir Italijos „FIAT“ gamyklos.

Vairuotojo uždavinys sugebėti valdyti automobilį

Toliau išnagrinėkime tokį atvejį: važiavimo greitis pasiekia dydį, kai išcentrinė jėga C tampa didesnė už padangų ir kelio paviršiaus trinties jėgą. (Padangų trinties jėga, yra lygi ratams tenkančiam svoriui, padaugintam iš sukibimo koeficiento.) Tuomet jėga P nebeatsveria išcentrinės jėgos C ir automobilis rieda numatyto posūkio apskritimo liestine. Praradęs valdumą, jis atsitrenkia į medį arba atsiduria griovyje, išorinėje posūkio pusėje.

Pradėdamas posūkį, vairuotojas pasuka priekinius ratus tam tikru kampu S. Automobilis nenoriai keičia tiesią judėjimo kryptį ir tarsi uždelsia posūkio pradžią, nes inercijos jėga priešinasi mašinos sukimuisi apie jos vertikaliąją ašį, einančią per svorio centrą. Toliau automobilis pradeda pasisukti, turėdamas tendenciją didinti posūkį. Šią tendenciją slopiname, sumažindami kampą. Tuomet ribinis ratų nuvedimo kampas a gali būti viršytas. Vairuotojo uždavinys — ne tik to neleisti, bet ir sugebėti valdyti automobilį šiomis sąlygomis.

Greitai atliekantį posūkį automobilį veikia, kalbant supaprastintai, šios jėgos: išcentrinė jėga C, padangų reakcijos į nuvedimą jėga R, varančiųjų ratų traukos jėga F. Tarp tų jėgų visada turi būti pusiausvyra (netgi slystant šonu ir praradus mašinos valdumą), nes jėga C stengiasi nustumti automobilį į išorinę posūkio pusę, o jėgos R ir F, tam priešindamosi, — išlaikyti automobilį apskritime. Nors išcentrinė jėga C susijusi su automobilio svorio centru, savo samprotavimuose (be didelės klaidos) galime ją pridėti atitinkamai mažesniais dydžiais kiekvieno rato kontaktui su keliu.

Varantysis automobilio ratas yra pasisukęs nuo važiavimo krypties nuvedimo kampu a. Jį veikia išcentrinė jėga C, padangų reakcijos į nuvedimą jėga R ir varančiųjų ratų traukos jėga F. Jėgų R ir F atstojamąją jėgę. W galime išskaidyti į jėgą P, atsveriančią išcentrinę jėgą C, ir jėgą Q, kuri yra ratų traukos jėga, veikianti automobilio važiavimo kryptimi.

Iš to darome išvadą, kad, didėjant ratų traukos jėgai F, didėja jėga P, kuri gali atsverti didesnę išcentrinę jėgą. Beje, išcentrinė jėga C stiprėja, didėjant važiavimo greičiui arba mažėjant posūkio apskritimo spinduliui.

Kitaip tariant, tinkamai didindamas arba mažindamas varančiųjų ratų traukos jėgą arba meistriškai ir tiksliai veikdamas droselio valdymo pedalu, vairuotojas gali valdyti automobilį posūkyje, t. y. nekeisdamas ratų pasukimo kampo o tik didindamas ratų trauką ir nuvedimo kampą a. Žinoma, nedera reikalauti iš vairuotojo, kad jis važiuodamas Įsivaizduotų jėgų pasiskirstymą ir pagal tai valdytų automobilį. Tačiau nėra abejonės, kad teorinės žinios padeda jam taisyklingai valdyti mašiną posūkiuose. Gerai įsisąmonintas teorines žinias jis gali lengvai panaudoti praktikoje.

Automobilių supirkimas Vilnius

Dar ir šiandien pasitaiko vairuotojų, nežinančių, ką reiškia įspėjantysis ženklas

Atkreiptinas dėmesys į įspėjantįjį ženklą „Stati nuokalnė“, kurio reikšmė suprantama. Jis įspėja ne tik apie kelio nuolydį, viršijantį 10% (maždaug 10 m nusileidimas 100 m kelio ruože), bet gali įspėti ir apie išaugusį dėl kitų priežasčių ir sąlygų pavojų, leidžiantis nuokalne. Tokioms pavojingoms sąlygoms priklauso, pavyzdžiui, status skaida dengtas kelio ruožas, nupiltas žvyru arba smulkiais akmenėliais. Stabdant automobilį, jie rieda kaip rutulinių guolių rutuliukai, sunkindami arba trikdydami ne tik automobilio stabdymą, bet ir valdymą.

Kitas panašios reikšmės ženklas yra „Stati įkalnė“, kurio reikšmę taip pat lengva suprasti iš piešinio. Šis ženklas įspėja apie galimus sunkumus, kylant į įkalnę, ypač didelio krautumo ir mažo galingumo variklio automobiliams. Tokiam pakilimui pasiruošiama, įjungiant atitinkamą žemesniąją pavarą. Tačiau to ne visada pakanka, pavyzdžiui, kai automobilis yra su sunkiai pakrauta priekaba. Ratų ir kelio sukibimo jėga gali būti nepakankama automobiliui užtraukti ant įkalnės, ir vairuotojui iš tiesų bus nelengva. Todėl nedera ignoruoti dviejų ką tik išnagrinėtų įspėjančiųjų ženklų.

Yra ir kelio ženklas, įspėjantis apie žemai skrendančius lėktuvus. Jis visada sukelia nepatyrusių vairuotojų šypseną, galvojančių, kad automobilis tikrai negali susidurti su lėktuvu. Tačiau nevalia šio ženklo nepaisyti. Juk žemai praskrendantys reaktyviniai lėktuvai sukelia stiprų triukšmą, kuris auga ne palaipsniui, o atsiranda netikėtai. Vairuotojas, nepastebėjęs lėktuvo ir netikėtai užkluptas stipraus jo variklių gausmo, gali išsigąsti. Apie tai ir įspėja šis ženklas.

Negalima nepaisyti ir ženklo „Dviratininkai“, nes jis mus įspėja, kad artėjame prie kelio ruožo, kur dviratininkai (dėl įvairių priežasčių) dažnai išlekia į važiuojamąją dalį arba ją kerta. Pamatęs šį ženklą, vairuotojas pasiruoš tokiam netikėtumui ir sumaniai išvengs susidūrimo su dviratininku, net jeigu šis nesilaikys atsargumo. Yra ir važiuojamosios dalies žymėjimas, įspėjantis apie dviračių eismą.

Vairuotojas, pamatęs ženklą „Žvyras“, turi tuojau pat atsilikti nuo priekyje važiuojančio automobilio, kad apsaugotų savąjį nuo jo užpakalinių ratų metamo žvyro srauto smūgių. Gerai žinome šlako „fontanus“, trykštančius iš po motociklo ratų, lenktynėse šlako takelyje, tad be reikalo nerizikuokime.

Dar ir šiandien pasitaiko vairuotojų, nežinančių, ką reiškia įspėjantysis ženklas (geltonas trikampis su raudonos spalvos apvadu), kuriame pavaizduotos trys šviesoforo spalvos: raudona (viršuje), geltona ir žalia. Šis ženklas įspėja, kad artėjame prie kelio ruožo, kur eismas reguliuojamas šviesoforu. Vadinasi, prie to ruožo vairuotojas turės sustabdyti automobilį, šviečiant geltonam arba raudonam šviesoforo signalui, arba įsitikinti, kad įjungtas žalias šviesoforo signalas, nereikalaujantis sustoti. Šie įspėjantieji ženklai paprastai statomi tuose kelio ruožuose, kur vairuotojas nesitiki jų pamatyti, taigi, visų pirma ten, kur šviesoforai garantuoja saugų pėsčiųjų perėjimą važiuojamąja dalimi kelio ruože tarp labai nutolusių sankryžų.

Automobilių  supirkimas Kaune

Pradedantysis vairuotojas padaro daug klaidų

Pradedantysis vairuotojas

Žmogus, išlaikęs atitinkamus egzaminus ir gavęs vairuotojo teises, turi būti savikritiškas ir suprasti, kad jis dar nėra pilnavertis vairuotojas, o sunkiai įgytos teisės tėra oficialus leidimas mokytis toliau, bet jau savarankiškai. Tai suprasdamas, pradedantysis vairuotojas gali įgyti automobilio vairavimo patirtį be grėsmės savo ir kitų eismo saugumui. Per didelis išpuikimas niekuo dar nepagrįstas pasitikėjimas savimi dažnai sukelia avarijas.

Pradedantysis vairuotojas (įskaitant ir moteris) padaro daug klaidų ir dažnai padeda susidaryti situacijoms, kurios, galbūt, ir neprieštarauja kelių eismo taisyklėms, tačiau sutrikdo eismo vientisumą, keldamos didesnę ar mažesnę painiavą ir pasunkindamos judėjimą. Pradedantysis vairuotojas bejėgis kritinėse situacijose, kai kitas eismo dalyvis elgiasi neatsargiai arba pažeidžia eismo taisykles. Nuo avarijos jį išgelbėti gali tik patyrimas, padedantis numatyti pavojų ir iš anksto jo išvengti.

Vienintelė radikali priemonė, galinti apsaugoti pradedantį vairuotoją nuo pavojų,— atsisakyti vairuoti automobilį, o tai, aišku, prieštarauja sveikai nuovokai. Todėl reikia naudoti kitą priemonę, kuri, suteikdama pradedančiajam vairuotojui galimybę vairuoti automobilį, apsaugotų jį ir kitus eismo dalyvius nuo pavojingų nepatyrimo ir automobilio vairavimo įgūdžių stokos padarinių.

Tokia apsauginė priemonė yra tam tikras ženklas, turintis žalio klevo lapo formą, pradedančiųjų vairuotojų klijuojamas ant priekinio ir užpakalinio automobilio stiklo. Ši ženklą galima įsigyti automobilistų transporto skyriuose.

Žalio lapo ženklas perspėja kitus eismo dalyvius, kad automobilį valdo nepatyręs vairuotojas, kuriam reikia palengvinti eismo sąlygas, padėti išvengti sunkių situacijų ir iš jo nereikalauti nepriekaištingų veiksmų.

Beje, šis ženklas nesuteikia jokių privilegijų. Jis neatleidžia pradedančiojo vairuotojo nuo pareigos laikytis ne tik visų kelių eismo taisyklių, bet ir visų būtinų atsargumo priemonių. Nesumažina jis ir atsakomybės už pavojingą arba netaisyklingą automobilio vairavimą.

Pradedantysis turi nuolat vairuoti automobilį, bet neslėpti vairuotojo teisių stalčiuje, laukdamas „geresnių laikų“. Per metus jis nuvažiuos pirmuosius pačius sunkiausius 10 000 km ir įgis nemažą patirtį. Po metų jau gali nuimti žalio klevo lapo ženklą. Tačiau tai dar nereiškia, kad jis meistriškai valdo automobilį.

Apribojimas, draudžiantis važiuoti tokiu greičiu, kuris leidžiamas pilnateisiams vairuotojams, visiškai suprantamas. Juk pradedantysis dar prastai suvokia pavojų vairuoti dideliu greičiu lekianti automobilį, tuo jis įsitikina palaipsniui per ilgesnį laiką. Protingas vairuotojas turi lojaliai sutikti ir priimti apribojimus, kurių reikalauja ant automobilio esantis pradedančiojo ženklas. Be to, jis turi žinoti, kad nustatyta viršutinė leistino greičio riba jokiu būdu neatleidžia jo nuo pareigos pasirinkti greiti, atsižvelgiant į kelio ir oro sąlygas. Vadinasi, turi greitį riboti taip, kad sugebėtų neklysdamas valdyti automobilį Klaipėdoje bet kokioje situacijoje ir visose galimose aplinkybėse.

Griežti reikalavimai vadovams šokių šventėse

Kad nesusidarytų labai daug teksto, kuriame vadovui būtų pavojus pasimesti, daugelyje čia duotų šokių aprašymų apie liemens ir galvos laikyseną, apie nuotaiką, apie lygiavimą eilėse ir apskritai apie brėžinio švarumą nerašoma. Tai nereiškia, kad visi tie dalykai yra pamiršti, neprivalomi ir kad šokėjas gali šokti susilenkęs, vienaip ar kitaip persikreipęs, galvą nulenkęs žemyn ar užvertęs aukštyn, pats būdamas išdraikytais plaukais, piktas ar paniuręs. Tai nereiškia, kad ratelis gali būti bet kokios formos, tik ne apvalus, kad šokėjai aikštėje gali būti išsimėtę. taip, kaip patinka. Šie dėsniai visiems nuo seno yra puikiai žinomi, jie būtini, užtat į juos nuo pirmųjų dienų reikia kreipti ypatingai didelį dėmesį. Kolektyvas turi būti visais atžvilgiais darnus.

Kad šokių aprašymai nebūtų per daug perkrauti, taip pat daugeliu atvejų nepasakyta, kuria koja šokėjas pradeda šokti. Tada reikia suprasti, kad visi šokėjai pradeda dešine koja (Jievaro tiltas, Linelis, Malūnėlis ir kt.).

Manoma, kad visi bendrieji žingsniai (paprastasis, dvigubasis, trigubasis, polkos žingsnis, šoninis ir kt.) visiems vadovams yra gerai žinomi, todėl jie čia neaprašomi, Smulkiai aprašyti tėra tik sudėtinių žingsnių (Džigūno, Gyvataro ir kai kurių kitų šokių) judesiai. Visi judesiai aprašomi žiūrint iš šokėjų pusės, o šokio brėžinys — žiūrint iš žiūrovų pusės.

Mokantis Dainų šventės šokius, reikia pirma išmokti visus vienos dalies šokius, o paskui kitos. Geriausia pradėti nuo Jievaro tilto, o prie Kolūkio pirmininko eiti tik tada, kai Jievaro tilto brėžinys jau galutinai sutvarkytas, kai visi šokėjai nuo pradžios ligi galo šiame žaidime žino savo vietas. Brėžinio švarinimą galima atidėti, šiek tiek vėlesniam laikui. Po Kolūkio pirmininko reikia mokytis Gyvatarą, Kalinino srities ratelį, ir kitus iš eilės einančius šokius.

Dainų šventėje šokiai bus atliekami griežtai iš anksto nustatyta tvarka. Tai dėl to, kad rateliai galėtų nuosekliai ir tvarkingai pasiruošti, nes kiekvieno Šokio pradžia yra labai surišta su prieš tai ėjusio šokio pabaiga. į pastabas kiekvieno šokio pradžioje ir pabaigoje, kuriose nurodoma, kuria tvarka šokėjai sueina į sceną ir kuria išeina į užkulisių arba kaip persitvarko čia pat vietoje, reikia atkreipti dideli dėmesį. To nepaisant, gali būti labai netvarkingi persigrupavimai, užbaigiant vieną šokį ir pasiruošiant kitam, nes aprašymuose taip vadinamo užkulisio lauke, t. y. aikštėje, nėra. Šokėjų perstatinėjimai iš vienos vietos į kitą, daromi ne pagal duotus nurodymus, neleistini. Taip pat neleistini be atskiro pranešimo šokio judesių ir brėžinio pakeitimai bei nukrypimai nuo čia duotų aprašymų.

Kai kurių šokių aprašymuose nurodyta, kokius maždaug atstumus reikės nušokti šokio metu. Statant ir repetuojant, reikia apytikriai tų atstumų ir laikytis. Brėžiniuose ši atstumų proporcija daug kur bus neišlaikyta, nes išeitų labai dideli ir negražūs brėžiniai. Nesant reikiamo dydžio salės, atstumus galima sumažinti, t. y. šokti atitinkamai siauresniais žingsniais su sportiniais šokių bateliais.

Kadangi šis didžiulis šokių koncertas vyks aikštėje, tai visiems reikia iš anksto pratintis prie tokių sąlygų, kuriose teks koncertuoti. Vadinasi, atėjus pavasariui, būtinai reikia ruošti kiek galima daugiau repeticijų lauke, lygioje aikštėje, laikantis nurodytų arba dar net didesnių atstumų. Jungiant po keletą ratelin į didesnes grupes, kai kuriems šokėjams teks padaryti net labai didelį kelią. Todėl, ruošiant kiekvieną šokį ir žaidimą, reikia reikalauti, kad šokėjai žengtų platesnius žingsnius, darytų didesnius lankus, greičiau pasuktų ratelį, žinoma, nereikia persistengti. Lauke repeticijos reikalingos dar ir dėl to, kad šokėjai priprastų prie sunkesnių sąlygų.

Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad šokių rateliui, norinčiam dalyvauti Respublikinėje Dainų šventėje, statomi nemaži reikalavimai. Tačiau jų nereikia bijoti. Šiandien šokių ratelių dalyvių sąmoningumas ir meistriškumas yra tiek pakilęs, kad šiuos reikalavimus nesunkiai nugalės šimtai šokių ratelių.

Į Respublikinę Dainų šventę laukiame atvykstant visų šokėjų ir vadovų, gerai išmokusių šokių repertuarą. Dalyvauti Respublikinėje Dainų šventėje yra kiekvieno ratelio garbės reikalas.

Kolegos kalba apie “Liaudies šokiai ir šokių bateliai – neatsiejami dalykai

VAIRUOTOJAS KAIP PREKYBOS AUTOMOBILIAIS VALDYMO SISTEMOS GRANDIS

Tobulėjant technikai, keičiasi žmogaus darbo sąlygos. Dabar sudėtinga mašina ir ją valdantis žmogus (operatorius) sudaro valdymo sistemą.

Automatizuojant gamybos procesą, žmogaus darbingumas įgauna specifinių ypatybių. Operatoriui darbo metu nebereikia atlikti veiksmų reikalaujančių didelių pastangų, ir pagrindinis vaidmuo jo veikloje tenka stebėjimui ir pasirengimui reaguoti gaunamą informaciją. Taigi reguliavimo sistemoje, kaip ir vairuotojo veikloje, žmogaus, darbo turinį sudaro situacijos įvertinimas ir sprendimo parengimas.

Žmogaus-operatoriaus darbingumas sumažėja tiek dėl per didelio informacijos srauto, tiek dėl jos trūkumo. Egzistuoja tam tikras optimalus perduodamos informacijos kiekis ir greitis, kuriems esant darbingumas išlieka pastovus. Šis optimalus dydis yra svarbiausia žmogaus-operatoriaus gero darbingumo sąlyga.

Automobilio vairuotojo veikloje skiriami šie etapai:

informacijos gavimas—vairuotojas iš jį supančios aplinkos išskiria ir suvokia jam svarbius objektus: kelią, jo ženklus, iš priekio atvažiuojančius automobilius, pėsčiuosius, variklio darbą, prietaisų parodymus ir kt.;

gautos informacijos apdorojimas Ir sprendimo priėmimas tai vairuotojo operatyvinis mąstymas;

sprendimo realizavimas – veiksmai su automobilio valdymo prietaisais;

atbulinis ryšys – pranešamoji informacija apie vairuotojo atliktų automobilio valdymo veiksmų rezultatus.

Vairuotojas, kaip valdymo sistemos grandis, nuolat gauna pranešamąją informaciją apie automobilio darbo režimą, kelio būklę ir ypatumus (eismo aplinko), iš daugelio reagavimo būdų pasirenka tikslingiausio ir kontroliuoja sistemos darbą. Taigi sistemoje automobilis—vairuotojas—kelias nenutrūkstamai keičiamasi informacija: iš automobilio vairuotojui teikiama pranešamoji informacija ir iš vairuotojo automobiliui komandinė.

Sistemoje superkamas automobilis vilnius—vairuotojas—kelias vairuotojas dažnai dirba, kai stinga laiko, jis reaguoja į trukdymus ir kliūtis, pasitaikančias kelyje, jį veikia įvairūs neigiami faktoriai (triukšmas, vibracija ir kt.). Šie automobilio vairavimo ypatumai sukuria nepalankias darbo sąlygas vairuotojui, sumažina jo darbingumą.

Vairuotojo darbingumui esminės įtakos turi prietaisų parodymų suvokimo tikslumas ir laikas. Tiksliausiai perskaitomi „atviro lango“ tipo skalės parodymai su skaitmenimis. Ne taip tiksliai perskaitomi apvalių ir pusapvalių skalių parodymai ir šiek tiek sunkiau horizontalių ir vertikalių skalių parodymai. Kai ekspozicijos trukmė iki 0,5 s, tiksliau perskaitomi prietaisų su judančia skale ir nejudančia rodykle (nėra ieškomųjų akių judesių) parodymai. Ekspoziciją didinanti atvirkščiai, geriau perskaitomi parodymai nejudančioje skalėje su judančia rodykle. Prietaisą parodymų perskaitymo tikslumas, didėjant prietaisų diametrui, iš pradžių didėja, paskui mažėja. Pavyzdžiui, 60 mm skersmens prietaisų parodymai perskaitomi geriau negu 80 mm skersmens prietaisų, šviečiančių prietaisų parodymai geriau suvokiami juodame fone.

Operatorius gali klysti dėl to, kad blogai išdėstyti valdymo prietaisai, kurie buvo sukonstruoti neatsižvelgiant į žmogaus galimybes ir kurie trukdo atlikti efektyvias darbo operacijas.

Maksimali ir optimali darbo zonos abiem rankom horizontalioje plokštumoje trimis matmenimis. Racionaliausi judesiai yra viduriniajame diapazone. vairuotojo judesių greitis ir tikslumas, vairuojant šiuolaikinį greitaeigį automobilį, yra svarbiausi jo gero darbingumo ir saugaus eismo faktoriai. Tačiau šios savybės priklauso nuo automobilio konstrukcijos ir ypač nuo vairuotojo darbo vietos konstrukcijos (valdymo prietaisų, sėdynės ir kt. nuo ‘kelio ypatumų, taip pat nuo to, ar įrengimų mazgai bei detalės, nekelia triukšmo bei vibracijos ir ar sudaromas normalus mikroklimatas.

Kad vairuotojas turėtų optimalias darbo sąlygas ir padidėtų jo darbingumas, specialistų nuomone, automobilis turi būti pakankamai manevringas ir vidutinio dydžio. Automobilio kabinos interjero detalės neturi būti ryškios ir atitraukti vairuotojo dėmesio nuo kelio ir prietaisų, kurie išsiskiria automobilio priekinio panelio tamsiame fone.

Kolegos rašo – Brangiai superkamų automobilių Vilniuje mąstymo klaidos