Dar ir šiandien pasitaiko vairuotojų, nežinančių, ką reiškia įspėjantysis ženklas

Atkreiptinas dėmesys į įspėjantįjį ženklą „Stati nuokalnė“, kurio reikšmė suprantama. Jis įspėja ne tik apie kelio nuolydį, viršijantį 10% (maždaug 10 m nusileidimas 100 m kelio ruože), bet gali įspėti ir apie išaugusį dėl kitų priežasčių ir sąlygų pavojų, leidžiantis nuokalne. Tokioms pavojingoms sąlygoms priklauso, pavyzdžiui, status skaida dengtas kelio ruožas, nupiltas žvyru arba smulkiais akmenėliais. Stabdant automobilį, jie rieda kaip rutulinių guolių rutuliukai, sunkindami arba trikdydami ne tik automobilio stabdymą, bet ir valdymą.

Kitas panašios reikšmės ženklas yra „Stati įkalnė“, kurio reikšmę taip pat lengva suprasti iš piešinio. Šis ženklas įspėja apie galimus sunkumus, kylant į įkalnę, ypač didelio krautumo ir mažo galingumo variklio automobiliams. Tokiam pakilimui pasiruošiama, įjungiant atitinkamą žemesniąją pavarą. Tačiau to ne visada pakanka, pavyzdžiui, kai automobilis yra su sunkiai pakrauta priekaba. Ratų ir kelio sukibimo jėga gali būti nepakankama automobiliui užtraukti ant įkalnės, ir vairuotojui iš tiesų bus nelengva. Todėl nedera ignoruoti dviejų ką tik išnagrinėtų įspėjančiųjų ženklų.

Yra ir kelio ženklas, įspėjantis apie žemai skrendančius lėktuvus. Jis visada sukelia nepatyrusių vairuotojų šypseną, galvojančių, kad automobilis tikrai negali susidurti su lėktuvu. Tačiau nevalia šio ženklo nepaisyti. Juk žemai praskrendantys reaktyviniai lėktuvai sukelia stiprų triukšmą, kuris auga ne palaipsniui, o atsiranda netikėtai. Vairuotojas, nepastebėjęs lėktuvo ir netikėtai užkluptas stipraus jo variklių gausmo, gali išsigąsti. Apie tai ir įspėja šis ženklas.

Negalima nepaisyti ir ženklo „Dviratininkai“, nes jis mus įspėja, kad artėjame prie kelio ruožo, kur dviratininkai (dėl įvairių priežasčių) dažnai išlekia į važiuojamąją dalį arba ją kerta. Pamatęs šį ženklą, vairuotojas pasiruoš tokiam netikėtumui ir sumaniai išvengs susidūrimo su dviratininku, net jeigu šis nesilaikys atsargumo. Yra ir važiuojamosios dalies žymėjimas, įspėjantis apie dviračių eismą.

Vairuotojas, pamatęs ženklą „Žvyras“, turi tuojau pat atsilikti nuo priekyje važiuojančio automobilio, kad apsaugotų savąjį nuo jo užpakalinių ratų metamo žvyro srauto smūgių. Gerai žinome šlako „fontanus“, trykštančius iš po motociklo ratų, lenktynėse šlako takelyje, tad be reikalo nerizikuokime.

Dar ir šiandien pasitaiko vairuotojų, nežinančių, ką reiškia įspėjantysis ženklas (geltonas trikampis su raudonos spalvos apvadu), kuriame pavaizduotos trys šviesoforo spalvos: raudona (viršuje), geltona ir žalia. Šis ženklas įspėja, kad artėjame prie kelio ruožo, kur eismas reguliuojamas šviesoforu. Vadinasi, prie to ruožo vairuotojas turės sustabdyti automobilį, šviečiant geltonam arba raudonam šviesoforo signalui, arba įsitikinti, kad įjungtas žalias šviesoforo signalas, nereikalaujantis sustoti. Šie įspėjantieji ženklai paprastai statomi tuose kelio ruožuose, kur vairuotojas nesitiki jų pamatyti, taigi, visų pirma ten, kur šviesoforai garantuoja saugų pėsčiųjų perėjimą važiuojamąja dalimi kelio ruože tarp labai nutolusių sankryžų.

Automobilių  supirkimas Kaune

Reklama

VAIRUOTOJAS KAIP PREKYBOS AUTOMOBILIAIS VALDYMO SISTEMOS GRANDIS

Tobulėjant technikai, keičiasi žmogaus darbo sąlygos. Dabar sudėtinga mašina ir ją valdantis žmogus (operatorius) sudaro valdymo sistemą.

Automatizuojant gamybos procesą, žmogaus darbingumas įgauna specifinių ypatybių. Operatoriui darbo metu nebereikia atlikti veiksmų reikalaujančių didelių pastangų, ir pagrindinis vaidmuo jo veikloje tenka stebėjimui ir pasirengimui reaguoti gaunamą informaciją. Taigi reguliavimo sistemoje, kaip ir vairuotojo veikloje, žmogaus, darbo turinį sudaro situacijos įvertinimas ir sprendimo parengimas.

Žmogaus-operatoriaus darbingumas sumažėja tiek dėl per didelio informacijos srauto, tiek dėl jos trūkumo. Egzistuoja tam tikras optimalus perduodamos informacijos kiekis ir greitis, kuriems esant darbingumas išlieka pastovus. Šis optimalus dydis yra svarbiausia žmogaus-operatoriaus gero darbingumo sąlyga.

Automobilio vairuotojo veikloje skiriami šie etapai:

informacijos gavimas—vairuotojas iš jį supančios aplinkos išskiria ir suvokia jam svarbius objektus: kelią, jo ženklus, iš priekio atvažiuojančius automobilius, pėsčiuosius, variklio darbą, prietaisų parodymus ir kt.;

gautos informacijos apdorojimas Ir sprendimo priėmimas tai vairuotojo operatyvinis mąstymas;

sprendimo realizavimas – veiksmai su automobilio valdymo prietaisais;

atbulinis ryšys – pranešamoji informacija apie vairuotojo atliktų automobilio valdymo veiksmų rezultatus.

Vairuotojas, kaip valdymo sistemos grandis, nuolat gauna pranešamąją informaciją apie automobilio darbo režimą, kelio būklę ir ypatumus (eismo aplinko), iš daugelio reagavimo būdų pasirenka tikslingiausio ir kontroliuoja sistemos darbą. Taigi sistemoje automobilis—vairuotojas—kelias nenutrūkstamai keičiamasi informacija: iš automobilio vairuotojui teikiama pranešamoji informacija ir iš vairuotojo automobiliui komandinė.

Sistemoje superkamas automobilis vilnius—vairuotojas—kelias vairuotojas dažnai dirba, kai stinga laiko, jis reaguoja į trukdymus ir kliūtis, pasitaikančias kelyje, jį veikia įvairūs neigiami faktoriai (triukšmas, vibracija ir kt.). Šie automobilio vairavimo ypatumai sukuria nepalankias darbo sąlygas vairuotojui, sumažina jo darbingumą.

Vairuotojo darbingumui esminės įtakos turi prietaisų parodymų suvokimo tikslumas ir laikas. Tiksliausiai perskaitomi „atviro lango“ tipo skalės parodymai su skaitmenimis. Ne taip tiksliai perskaitomi apvalių ir pusapvalių skalių parodymai ir šiek tiek sunkiau horizontalių ir vertikalių skalių parodymai. Kai ekspozicijos trukmė iki 0,5 s, tiksliau perskaitomi prietaisų su judančia skale ir nejudančia rodykle (nėra ieškomųjų akių judesių) parodymai. Ekspoziciją didinanti atvirkščiai, geriau perskaitomi parodymai nejudančioje skalėje su judančia rodykle. Prietaisą parodymų perskaitymo tikslumas, didėjant prietaisų diametrui, iš pradžių didėja, paskui mažėja. Pavyzdžiui, 60 mm skersmens prietaisų parodymai perskaitomi geriau negu 80 mm skersmens prietaisų, šviečiančių prietaisų parodymai geriau suvokiami juodame fone.

Operatorius gali klysti dėl to, kad blogai išdėstyti valdymo prietaisai, kurie buvo sukonstruoti neatsižvelgiant į žmogaus galimybes ir kurie trukdo atlikti efektyvias darbo operacijas.

Maksimali ir optimali darbo zonos abiem rankom horizontalioje plokštumoje trimis matmenimis. Racionaliausi judesiai yra viduriniajame diapazone. vairuotojo judesių greitis ir tikslumas, vairuojant šiuolaikinį greitaeigį automobilį, yra svarbiausi jo gero darbingumo ir saugaus eismo faktoriai. Tačiau šios savybės priklauso nuo automobilio konstrukcijos ir ypač nuo vairuotojo darbo vietos konstrukcijos (valdymo prietaisų, sėdynės ir kt. nuo ‘kelio ypatumų, taip pat nuo to, ar įrengimų mazgai bei detalės, nekelia triukšmo bei vibracijos ir ar sudaromas normalus mikroklimatas.

Kad vairuotojas turėtų optimalias darbo sąlygas ir padidėtų jo darbingumas, specialistų nuomone, automobilis turi būti pakankamai manevringas ir vidutinio dydžio. Automobilio kabinos interjero detalės neturi būti ryškios ir atitraukti vairuotojo dėmesio nuo kelio ir prietaisų, kurie išsiskiria automobilio priekinio panelio tamsiame fone.

Kolegos rašo – Brangiai superkamų automobilių Vilniuje mąstymo klaidos